2015-ųjų iSaloni TENDENCIJOS

2015-ųjų iSaloni man – penktoji. Nevykstu ten kiekvienais metais, tačiau pirmą kartą ten apsilankiau bene prieš penkiolika metų :)
Koks pirmasis įspūdis iš šiųmetės parodos? Jis – daugialypis. Sunku atsietai vardinti tendencijas, madas, nes tai simbiotiškai persipina su šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdu,  kultūrine tranformacija, neišvengiamai įtakojama gyvenimo tempo, technologijų ir… ilgesio. 
Pasaulis atrodo neaprėpiamas, kol esi savo mažame mieste. Tačiau kai patenki ten, kur suplūsta visas pasaulis, suvoki, kad esi jo lygiavertė dalis. Žmonės visur tėra žmonės :)
Kaip niekada daug architektūros ir dizaino įtakingiausiųjų. 
Kiekvieno save gerbiančio gamintojo stende – didelis dėmesys autoriui ir jo kūriniams. 
Tačiau “Dievai” taip pat –  žmonės, prieinami, prakalbinami ir net gi mielai sutinkantys nusifotografuoti drauge :) 

Michele De Lucchi, Philippe Starck, Naoto Fukasawa, Ross Lovegrove, Jasper Morrison, Terence Woodgate, Patricia Urquiola, Konstantin Grcic, Jaime Hayon, Marcel Wanders, Rafa Garcia ir dar daugelis kitų, su kuiriais tiesiog prasilenkėme iSaloni erdvėse.

Daiktinė prabanga tapo visiškai prieinama, palyginus su galimybe būti nepasiekiamu šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis ir nesijausti dėl to blogai :)

2015-ųjų iSaloni TENDENCIJOS

Pagrindinės dvi kryptys.

I-oji tai – forma ir fonas. Paprasta ir aišku, nors tuo pat metu iki precizikos išieškota. 

Prieš keletą metų visa Eruropa, gal net pasaulis, tarsi naujai atrado skandinavišką dizainą ir nėrė į jį stačia galva. 
Tačiau šių metų iSaloni matomas nebe aklas sekimas skandinaviška tradicija, o skandinaviškojo stiliaus transformacija į itališką-ispanišką interpretaciją su šiuolaikinių technologijų prieskoniu. Vis dar žavimasi skandinavišku medžio natūralumu bei koloritu, tačiau justi, kaip santūrią šiaurietišką formą keičia plastikškesnės linijos bei randasi spalvos iš pietietiškos paletės.

II-oji – unikalus tapybiškumas, nuotaika/jausmas tarsi iš Francisco Goya’os paveikslų, tarsi objektas būtų įaustas į interjerinį kontekstą.

“Žalio” (raw) medžio viduramžiška estetika greta 21-ojo amžiaus medžiagų bei technologijų įtakoto dizaino. Fonas ir objektas – ne atskiri “padedantys” vienas kitam dalykai, o persipinatys ir besisiejantys vardan bendro tapybiškai gilaus rezultato.

MEDŽIAGOS, SPALVOS ir APDAILOS.
Riešuto bei supermatiniai natūralių faneruočių (ąžuolo, uosio) paviršiai; gili raudona - akcentinė spalva. Metalo detalių apdaila – matinis žalvaris (varis užleidžia pozicijas) bei grafitinis chromas. Juodos spalvos metalas taip pat – vis dar “ant bangos”. Audiniai melanžiniai aba aiškiai išreikštos faktūros. Spalvos: akcentinė – burgundiška raudona bei gili gesinta raudonai oranžinė, kitos spalvos – tiesiog pakankamai sodrios, tačiau tapybiškai “gesintos”ir kontekstualios.